Begonijos

Europiečiai su begonijomis susipažino 17 amžiuje po Šarlio Pliume ekspedicijos į Antilų salas. Augalas taip pavadintas Mišelio Begono, San Domingo gubernatoriaus ir ekspedicijos rėmėjo garbei. Pasaulyje žinoma virš 1000 skirtingų šių gėlių rūšių. Begonijos plačiai paplitusios drėgnuose tropiniuose miškuose, 3000-4000 metrų aukštyje virš jūros lygio, rečiau sausuose tropiniuose ir subtropiniuose miškuose. Daugiausiai rūšių aptinkama Pietų Amerikoje, areale iki Meksikos. Azijoje begonijos auga Rytiniuose Himalajuose, kalnuotose Indijos vietovėse.

Dekoratyvinėje sodininkystėje nėra vieningo begonijų klasifikavimo. Populiariausia klasifikacija   pagal požeminės dalies ypatumus išskiria 3 grupes: gumbinė begonija, lapinė begonija, krūminė begonija. Gumbinė begonija požeminėje dalyje turi gumbus, kurie naudojami dauginimui. Lapinė begonija neturi gumbų, tačiau apatinė stiebo dalis sustorėjusi, jis naudojamas dauginimui. Trečioji grupė, krūminės begonijos, skirstoma į keturias grupes: gumbinės, krūminės, gražiažiedės su gausiais ryškiais žiedais, dekoratyvinės lapinės su gražiai nuspalvintais lapais. Pagal augimo charakterį išskiriamos 4 grupės: krūminės begonijos su tiesiais stiebais, begonijos su storais gulinčiais arba žemai išsidėsčiusiais stiebais, begonijos su plonais gulinčiais arba žemai išsidėsčiusiais stiebais, begonijos, iš kurių kilusios gražiažiedės formos.

Lietuvoje begonijos yra vienmetis lauko arba daugiametis kambarinis augalas. Naudojamos miesto ar gėlyno kompoziciniam apželdinimui. Sodinamos begonijos tiesiai į gruntą, į kabinamus krepšius (cache-pot). Gėlės sukuria romantinį stilių. Tai puikus ofiso augalas, jis sugeria kenksmingas medžiagas, todėl rekomenduojama jas iš karto užveisti ir po buto remonto.

Lauko salygoms, balkonų apželdinimui naudojamos visadžydės begonijos (Begonia semperflorens) ir gumbinės begonijos (Begonia tuberhybrida).

Begonijų dauginimas

Begonijos puikiai dauginasi stiebais ir lapais, dalinant krūmą, sėklomis. Dauginant gumbais, rudenį begonijos iškasamos, nupjaunami stiebai, nuvaloma nuo žemės ir laikoma +8-10 laipsių temperatūroje smėlyje ar durpėse , kad neišdžiūtų gumbai. Gumbai išsodinami į puodus vasario-gegužės mėnesiais, priklauso nuo to, kada norėsite turėti žydinčią gėlę. Pirmiausia gumbas dedamas į nedidelius vazonus su smėlinga žeme, į kurią gumbas įgilinamas iki pusės. Laistoma labai saikingai, gumbas paauga per kelias savaites. Pirma pasirodo šaknelės ir tik vėliau stiebeliai. Kai tik pasirodo stiebai, gumbas uždengiamas žemėmis ir pastatomas į šiltą ir šviesią vietą.

Laikantis taisyklių, begonijas išauginsite iš sėklų be didelių sunkumų. Geriausia sėti gruodžio antroje pusėje, vėliausiai vasario mėnesį. Rekomenduojama naudoti sterilų prasijotą durpių substratą. Begonijos sėklos labai smulkios, todėl jos neužkasamos, o lengvai prispaudžiamos. Galima jas išsėti, sumaišant su smėliu, geriau išskaidys. Sėjama į plokščius indelius su skylutėmis, per kurias į vidų patenka vanduo. Žemę reikės nuolat išlaikyti drėgną. Laistoma užpildžius vandeniu padėklą arba purškiant iš pulverizatoriaus, nutaikius srovę į viršų. Pasėjus indas uždengiamas stiklu, ir laikomas šviesioje bei šiltoje vietoje, kur optimali dygimo temperatūra 22-24 ^oC. Begonijų sėjai labai tinka naudoti  ir plastikines skaidrias dėžutes su dangteliais: geriau laikosi drėgmė ir šiluma. Dygstančioms begonijoms  šviesu turi būti 16 valandų, vėliau, augimo metu, ne mažiau kaip 14 valandų per parą, todėl begonijas reikia papildomai apšviesti lempomis. Sudygsta per 10-12 dienų. Pasirodžius daigeliams, po truputį pratinami prie aplinkos, nukeliant stiklą. Sėklos sudygsta per 10-14 dienų. Tuomet reikia nuimti stiklą. Stiklas pradžioje nukeliamas pusvalandžiui, vėliau valandai ir taip toliau. Nuėmus stiklą daigelius saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių, temperatūrą sumažinti iki 20 ^oC. Daigai labai smukūs ir auga lėtai.

 Pirmą kartą pikuojama į didesnę dėžę, augalui išauginus 3-4 tikruosius lapelius. Sodinami 2-3 centimetrų atstumu Vėliau dar per kelis kartus išpikuojama į vazonėlius. Paaugusias begonijas išsodina su žemės gumbu į vazonus. Liepos-rugpjūčio mėnesiais augalai ima žydėti, rudenį sufomuoja gumbus.

Lapinės begonijos puikiai dauginasi lapais arba dalinant krūmą persodinant. Dauginimui imamas apatinis lapelis su koteliu, ne trumpesnis kaip 5 centimetrai. Įkasamas kotelis, kad žemė neliestų lapelio. Žemė sudrėkinama ir prispaudžiama aplink kotelį. Stiebiniai ūgliai įšaknijami tokiu pat būdu, tačiau ūglys turi būti ne trumpesnis kaip 7 centimetrai. Ūglius reikia sodinti kuo greičiau, kad neišdžiūtų nuopjova. Geriausias laikas dauginti ūgliais- pavasaris, vasaros pradžia.Įšaknijama 20-22 laipsnių temperatūroje. Teigiama, jog geriausia dauginti iš lapelių: viršuje apie 2 cm švaraus smėlio ir tuomet kišama, kad kotelis nepatektų į žemę. Patariama naudoti įsišaknijimo stimuliatorius.

Begonijų auginimas

Begonijoms dirva turėtų būti derlinga, puri, gerai aeruojama, pH 5-6,2. Geriausias lapinio komposto, durpių ir stambiagrūdžio smėlio mišinys su proporcijomis 2:2:1. Molingos dirvos begonijoms netinka.

Begonijos labai jautrios dirvožemio ir oro drėgnumui. Dirva turėtų būti drėgna, tačiau neįmirkusi. Laistant viršutinis dirvos sluoksnis turėtų būti išdžiūvęs. Esant per didelei drėgmei, begonijas gali apnikti pilkasis pelėsis arba kojelės puvinys. Esant per mažai drėgmės, lapų galiukai ruduoja ir jei toliau nelaistoma, ima kristi. Laistant negalima užpilti vandens ant lapų.

Blyški begonijų lapų spalva gali reikšti, kad begonijos gauna per didelį kiekį tiesioginių saulės spindulių. 

Begonijų ligos ir kenkėjai

Esant mažesnei temperatūrai ir didesnei drėgmei, begonijas pažeidžia pilkasis puvinys. Lapai pasidengia baltu pelėsiu. Pažeisti lapai pašalinami, likęs augalas nupurškiamas fungicidais. Sausu oru, stipriai kintant temperatūrai, augalus pažeidžia miltligė. Tai taip pat grybelinis susirgimas. Gydoma sieros tirpalais (1 %), apipurškiant augalus ir apdirbant augalus fungicidais.

Labiausiai paplitę begonijų kenkėjai yra voratinklinė erkė ir amarai. Jie gyvena ant lapo apačios ir maitinasi jo sultimis. Erkutės sparčiai dauginasi šilumoje ir sausu oru. Erkutė naikinama apiplaunant apatinę lapo dalį silpnu muilinio tabako ar ramunėlių tirpalu, insekticidais.  Amarai naikinami preparatais su ramunėlėmis.

Straipsnio šaltinis: