4 dalykai, kuriuos svarbu žinoti apie trąšas

Norint sulaukti gausaus derliaus, svarbu nepamiršti panaudoti trąšų. Kaip ir kokias trąšas pasirinkti, kaip jas maišyti, pataria UAB agrofirmos „Sėklos" produkto vadovas Rosvaldas Liučvaitis.

1. Kokiam tręšimo būdui naudosite trąšas:

Pagrindiniam pakrikam tręšimui: tręšimas vyksta per pirmąjį žemės įdirbimą, trąšas išbarstant po visą dirvą. Taip aprūpinami augalai vegetacijos pradžiai. Naudojamos organinės ir/ar mineralinės kompleksinės trąšos, kurių veikliųjų medžiagų proporcijos daugmaž vienodos.

Pagrindiniam lokaliam tręšimui: tokiam atvejui trąšos naudojamos, kai sodinama eilėmis ar vagomis bei į duobutes. Tokio tręšimo esmė, tręšti ekonomiškai ir užtikrinti, kad augalai gautų reikalingas mitybines medžiagas vegetacijos pradžioje ir kaip galima greičiau. Šiame etape praverčia kompleksinės trąšos, kuriose dominuoja fosforo veiklioji medžiaga, ilgo poveikio kompleksinės trąšos, bechlorės kompleksinės trąšos su mikroelementais.

Papildomam tręšimui (laistant ar purškiant per lapus): jis pagerina augalų mitybą, gausina ir didina derlių, gerina jo kokybę, užtikrina efektyvesnį atsparumą neigiamiems aplinkos veiksniams. Papildomam tręšimui naudotinos sudėtinės trąšos (kalcio salietra, kalio salietra, magnio sulfatas, kalio sulfatas); pilnai tirpstančios vandenyje bechlorės kompleksinės trąšos su mikroelementais; skystos organinės ir mineralinės trąšos.

2. Trąšos (pagal mitybinių medžiagų kilmę) yra skirstomos į: organines, organines-mineralines, mineralines, bakterines.

Organinės, kaip žinome yra mėšlas, srutos, durpės, kompostas. Jos pasižymi santykinai nedidele mitybinių medžiagų struktūra ir koncentracija. Mineralinės trąšos būna labiau koncentruotos ir „pilnesnės", dažniausiai kompleksinės trašos būna sudarytos iš azoto, fosforo, kalio, papildytos magniu, siera ir mikroelementais.

Bakterinės trąšos - tai trąšos, kurios turi naudingų mikroorganizmų, fermentų ir probiotikų. Bakterijų pagalba, mitybinės medžiagos, kurios yra reikalingos augalų augimui išgaunamos iš atmosferos ir dirvožemio. Pavyzdžiui, azotobakterinas - tai yra preparatas iš bakterijų, kurios gali pasiimti azotą iš atmosferos - jis tampa lengvai prieinamu augalams; fosforobakterinas - jo pagalba fosforas tampa lengvai prieinamas augalams. Ypač tinkamas nerūgščiose dirvose.

3. Tręšimas organinėmis trąšomis: 

Šiuolaikinį organinių trąšų asortimentą sudaro: galvijų, arklių, paukščių mėšlai, jų deriniai bei kompostai, sapropelis, biohumusas, kaulamilčiai, kraujamilčiai, žuvimilčiai, kompleksinės organinės trąšos jungiančios įvairių organinių medžiagų rūšis. Dažnai naudotojo patogumui trąšos yra pateikiamos granulių formoje. 

Organinis tręšimas prasideda rudenį, kada į dirvą įterpiamos organinės trąšos (10 kg/a). Pavasarį ilgos vegetacijos augalams (ilgos vegetacijos daržovės, bulvės, šiltnaminiai augalai, dekoratyvyniai augalai, krūmai ir medžiai papildomai tręšiama (3-5 kg/a). Vasarą iš organinių trąšų gaminami tirpalai (1 kg/10 l vandens), kuriais augalai tręšiami papildomai. 

Organinio tręšimo pagrindinė naudojimo esmė - atkurti ir formuoti humusingą dirvožemio sluoksnį. Naudojant kombinuotą tręšimą su mineralinėmis trąšomis galima ženkli, santykinai brangių, mineralinių trąšų ekonomija (iki 25 proc.) 

Organinių trąšų naudojimas dažnai asocijuojasi su ekologiškumu, nors tai nėra tapatu. Ekologiškos yra tik tos trąšos, kurios turi specialią sertifikaciją. Todėl organines trąšas, kaip ekologines, naudoti augalams nenaudojamiems maistui netikslinga - žymiai geresni rezultatai pasiekiami tokius augalus tręšiant mineralinėmis trąšomis.

4. Senolių išbandyti būdai:

Derliui padidinti galite naudoti ir senolių išbandytus natūralaus tręšimo būdus.

Suodžiai ir pelenai. Naudokite atvėsusius malkų, pjuvenų ir durpių pelenus (netinka baldinių konstrukcijų, dažytos medienos ar chemiškai apdorotos medienos pelenai). Pelenai nemaišomi su suodžiais, nes tai sunku atlikti ir tai praktiškai nepadidina naudos augalams.

Srutos. Užėjus šaltukui, po dirva galite dėti srutas. Per žiemą srutų ir dirvos mišinys sušals, o pavasarį, įkasus į dirvą, žemė pasisavins mitybines medžiagas ir sulauksite didesnio derliaus. Fekalijos nenaudojamos, nebent po 10 metų, komposto sudėtyje.

Durpės. Natūraliomis durpėmis galite tręšti erikinius augalus, mulčiuoti patariama rudenį.