Kaip paruošti šiltnamį pavasario darbams

Kiekvienas iš mūsų svajoja apie kuo didesnį derlių, tad vienas iš žingsnių norint tai pasiekti - šiltnamio paruošimas. Kaip tai padaryti pasakoja UAB agrofirmos „Sėklos" produkto vadovas Augis Monkevičius ir Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro filialo, Sodininkystės ir daržininkystės instituto specialistė dr. Julė Jankauskienė.

Šiltnamio dezinfekavimas

„Praktikoje žodžių junginys „šiltnamių dezinfekcija" turi platesnę reikšmę nei žalingų mikroorganizmų (bakterijų, virusų, grybų, kerpių, samanų) naikinimas, bet apima ir kitų žemės ūkio žaladarių naikinimą - vabzdžių, erkių, nematodų (dezinsekciją).

Geriausia dezinfekuojant šiltnamį parinkti tokias „kovos priemones", kurios veiktų kompleksiškai (tiktų ir šiltnamio konstrukcijoms, ir gruntui, apimtų kiek įmanoma daugiau žaladarių grupių), būtų efektyvios ir turėtų pakankamai ilgą ekspoziciją (t.y. tiesioginio veikimo periodas). Žinoma, būtinai reikia atsižvelgti į naudotojo praktinę patirtį, šiltnamio konstrukcines medžiagas, dezinfekcijos ir dezinsekcijos būdus", - pataria UAB agrofirmos „Sėklos" produkto vadovas Augis Monkevičius.

Eiliniam naudotojui šiuo metu yra prieinamas vienintelis oficialus šiltnamių dezinfekcijos būdas - paviršių apdorojimas (purškiant arba laistant) atitinkamomis medžiagomis.

Iš Lietuvoje registruotų priemonių geriausia „šiltnamio dezinfekcijai" tinka:

Kompleksiniam visaapimančiam veikimui (dezinfekcija ir dezinsekcija) labiausiai tinka insekticido Mavrik ir fungicido Previkur Energy mišinys. Jeigu yra samanų ir kerpių - atskirai naudotinas geležies sulfatas. Jeigu norima šiltnamio gruntą ir jo konstrukcijas apsaugoti nuo patogenų, tuomet naudotinas Previkur Energy ir Glorija mišinys, vario sulfatas arba fungicidas Čempionas, siera. 
Jeigu norima išnaikinti kenkėjus, tuomet šiltnamio grunte naudotinas insekticidasMavrik, ropojančius vabzdžius naikinantys biocidai, kalio muilas, siera, medžio pelenai. Jeigu norima išnaikinti kenkėjus konstrukcijose - tinka insekticidas Mavrik, Nimazal, kalio muilas.

Seniau buvo paplitęs kitas kompleksinis šiltnamių dezinfekcijos būdas, tai fumigacija. Jos metu smilkstanti siera (30 g/1 kub.m.) skleisdavo sieros dujas ir jų pagalba buvo dezinfekuojami šiltnamiai. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, fumigaciją gali atlikti tik specialius leidimus turinčios firmos, paprastiems naudotojams ją atlikti - draudžiama. 

Šiltnamių tvarkymas

Dr. Julė Jankauskienė, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro filialo, Sodininkystės ir daržininkystės instituto specialistė pataria, kad paprastai šiltnamius reikėtų dezinfekuoti saulėtą dieną, t.y. pabaigus augalų vegetaciją juose.

Tvarkant šiltnamius nereikia pamiršti ir liaudiškų būdų. Anot A. Monkevičiaus, geriausias liaudiškas būdas yra naudoti biologiškus (ekologiškus) buitinius ploviklius ir valiklius, probiotinius tirpalus, karštą vandenį, „negyvą" vandenį, fitocindinių augalų ištraukas, ekstraktus ar kitus panašius preparatus. Vengtini yra cheminiai plovikliai ir valikliai, pramoninės ir statybinės chemijos medžiagos.

„Apdorojant šlapiuoju (purškimas, laistymas) būdu šiltnamio konstrukcijos įtakos neturi (tik pageidautina, kad koroduojantis metalas būtų dažytas). Jeigu šiltnamio dezinfekcija atliekama jį fumiguojant - būtina visus metalinius paviršius uždažyti, apdengti arba ištepti aliejumi", - teigia UAB agrofirmos „Sėklos" produkto vadovas Augis Monkevičius.

Kaip paruošti šiltnamį daržovių auginimui? 

„Pirmas darbas - šiltnamio karkaso remontas. Sutvarkykite vėdinimo orlaides. Žalumyninėms daržovėms, pomidorams tinka viršutinis vėdinimas ir apatinis šoninis vėdinimas, o agurkams orlaides geriau įrengti šiltnamio viršuje, nes jie nepakenčia skersvėjo. Labai svarbu, kad vegetacijos eigoje plėvelė kuo ilgiau tarnautų. Todėl įsigykite stabilizuotą polietileno plėvelę, skirtą šiltnamių dengimui. Jos tarnavimo laikas ilgesnis negu nestabilizuotos. Patartina karkasą, kur liečiasi plėvelė, nudažyti baltai, tose vietose saulėtomis karštomis dienomis ji mažiau įkais. Karkaso aštrius kampus apriškite minkšta medžiaga. Tada, vėjo judinama, plėvelė neprasitrins. Labai svarbu plėvelę gerai įtempti. Kad vėjas mažiau blaškytų plėvelę, ant stogo galite įtempti tinklą. Plėvele denkite šiltnamį taip, kad siūlės (suklijuota plėvelės vieta) eitų skersai, o ne išilgai šiltnamio", - pataria Julė Jankauskienė.

Dažnai dirvos fizinėms savybėms gerinti naudojamos kraikinės durpės, pjuvenos (spygliuočių) bei žievės, tačiau tai yra netinkama, nes šios medžiagos rūgština dirvą, kuri turi būti artima neutraliai. Galima nebent įterpti papildomai dolomitmilčių arba laistyti kalkių pienu.

Kad greičiau įšiltų dirva šiltnamyje, mulčiuokite dirvą plėvele, naudokite agroplėvelę, auginkite daržoves lysvėse. Mulčiui naudojama paprasta polietileno, baltai-juoda plėvelė. Galima naudoti ir kitas medžiagas, pavyzdžiui, topolio lapus, polipropileninę medžiagą. Mulčias saugo dirvos šilumą. Dirvos temperatūra būna 3-50 laipsnių aukštesnė. „Sudrėkintas paviršius uždengiamas juoda plėvele ir taip paliekama iki sodinimo. Nuo juodos plėvelės šiltnamio dirvožemis sušyla", - priduria Augis Monkevičius.

Daržoves šiltnamyje auginkite lysvėse, tada dirva geriau ir greičiau įšyla. Jas suformuokite 10-15 cm aukščio 1-1,2 m pločio. Lysvėje temperatūra aukštesnė negu lygioje dirvoje. Paruoštas lysves, kad greičiau sušiltų žemė, galima pridengti polietileno plėvele. Naudokite mėšlą, šiaudus. Šiltnamyje naudojant šiaudus, reikia tinkamai juos apdoroti, t.y. įterpti trąšas, sulaistyti šiltu vandeniu. Taip pat galite įsigyti statinę vandeniui ar mėšlui paraugti, špagato, agroplėvelės. O senai naudojamą žemę patartina pakeisti nauja arba įpilti biohumuso (jis pasitarnaus kaip dirvožemio gerinimo medžiaga).

Be to, pasak, A. Monkevičiaus, reikia sutvarkyti ne tik patį šiltnamį, bet ir jo aplinką (pagal galimybes, geriausia iki 2 m atstumu), dirbant darbus viso sezono metu maksimaliai laikytis higienos - tiek naudojant darbinius drabužius, tiek įrankius. Prevencija visada kainuoja pigiau negu žaladarių sukeltų problemų sprendimas. Būtina apgalvoti vandens padavimo sistemos projektą, augalų liekanų šalinimą ir jų kompostavimą, apsauginių tinklelių įkasimą apsisaugant nuo kurmių ir kurklių.