Organinės trąšos – veiksminga priemonė dirvožemio gerinimui

Laukiant gero derliaus, pirmiausia reikia tinkamai pasirūpinti dirva. Kelios iš svarbiausių gero dirvožemio savybių -  didelis humuso ir organinių medžiagų kiekis, dirvos organizmų gausa, pakankamas maisto medžiagų kiekis - dažniausiai užtikrinamos trąšų pagalba. Pasak specialistų, tinkamas ir savalaikis organinių trąšų naudojimas gerina augalų augimą bei vystymąsi. 

Kas yra organinės trąšos? 

Organinėmis trąšomis laikomos trąšos, kuriose augalų mitybinės medžiagos yra ne mineraliniuose junginiuose, bet organinėse medžiagose. Šių augalai būtinų medžiagų negali pasiimti tiesiogiai, todėl dirvožemio mikroorganizmai jas turi mineralizuoti, t. y. suskaidyti į paprastus, augalams lengvai įsisavinamus junginius. Dėl šių procesų organinės trąšos veikia silpniau, bet ilgesnį laiką - net iki 100 dienų. 

Šiuolaikiškomis organinėmis trąšomis reikėtų laikyti tuos organinius mišinius, kurie labiausiai primena mineralines trąšas - tiek mitybinių medžiagų koncentracija, tiek fizine forma. Prie šiuolaikinių organinių trąšų priskirtina: granuliuotas mėšlas (galvijų, arklių, paukščių) maisto ir gyvulininkystės pramonės liekanos (kraujamilčiai, kaulamilčiai, žuvimilčiai), skystos humatinės (durpių, leonarditų, akmens anglies), biohumusinės ar augalinės ištraukos bei jų kombinacijos. Taip pat granuliuoti organinių medžiagų mišiniai su aiškiai ir reikšmingai išreikšta makro, mezo ir mikroelementų, humininių bei fulvinių rūgščių sudėtimi. Pasak didžiausio sėklų ir kitų sodo / daržo prekių parduotuvių tinklo „Žalia stotelė" agrocheminių produktų vadovo Rosvaldo Liučvaičio, siekiant geriausio efekto, geriausia rinktis mišinius, nes juose dažniausiai yra penkios svarbiausios mitybinės medžiagos augalams (azotas, fosforas, kalis, humininės ir fulvinės rūgštys). Be to, mišiniuose šių medžiagų koncentracija yra didesnė, todėl reikalinga mažesnė tręšimo norma, o tai leidžia ir sutaupyti, nes trąšas galima naudoti skalsiau. 

Šiuolaikinių organinių trąšų privalumai

Organinės trąšos yra svarbus augalų „maisto" šaltinis: „Šios trąšos yra būtinos humuso sluoksnio susidarymui, kuris dirvožemyje padeda ilgiau išlaikyti drėgmę ir mineralinius jonus (augalų maistą), tada augalai ilgiau aprūpinami reikalingomis medžiagomis. Trąšos taip pat yra maistas ir dirvožemyje esantiems mikroorganizmams, kurie gerina agrochemines ir agrofizines dirvožemio savybes. Augalams organinės trąšos svarbios ir kaip anglies dioksido šaltinis, tuomet pagerėja medžiagų įsisavinimas per lapus", - sako R. Liučvaitis. 

Tinkamai naudojant šiuolaikines organines trąšas, augalai ir jų daigai geriau prigyja ir įsišaknija, paspartėja derliaus branda, jis padidėja, pagerėja derliaus maistinės ir skonio ypatybės, išsaugomi vitaminai ir kitos naudingosios maisto medžiagos. Organinės trąšos itin tinkamos jaunų, vazoninių ir konteinerinių augalų tręšimui. Mažų  granulių formos trąšos išlaiko vienodas mitybinių medžiagų proporcijas, todėl jos geriau įsisavinamos, nedulka, turi tik silpną specifinį kvapą, taip pat puikiai tinka naudoti su dozatoriais ar barstytuvais. 

Svarbiausia - tinkamas naudojimas

Dėl organinių trąšų mineralizacijos trukmės privalu organinėmis trąšomis tręšti iš rudens. Norma tręšiant pakrikai yra 10-20 kg/a. Jeigu nebuvo tręšta rudenį, tai būtina atlikti anksti pavasarį, vos nutirpus sniegui. Pavasarį, jeigu buvo tręštą iš rudens, ilgos vegetacijos augalai (daržovės, bulvės, šiltnaminiai bei dekoratyviniai augalai, krūmai ir medžiai) tręšiami papildomai 3-5 kg/a. Augalų sėklos, taip pat svogūnėliai, sodinukai mirkomi specialiose organinėse trąšose su augimą reguliuojančiu ar žaladarių apsaugos profilaktiniais poveikiais, šiomis trąšomis taipogi tręšiami daigai ir persodinami augalai. Persodinami lauko augalai tręšiami lokaliai - (0,1 kg/1 l grunto). Vasarą iki pat derliaus nuėmimo ar augalų aktyvios vegetacijos pabaigos augalai tręšiami namudiniais organinių trąšų tirpalais - 1 kg/10 l vandens arba skystomis organinėmis trąšomis (25 ml/1 l vandens). Geriausia tręšti minimaliomis normomis su kiekvienu laistymu - taip bus užtikrinta savalakė ir pastovi augalų priežiūra.

R. Liučvaitis pabrėžia, kad siekiant maksimaliai užtikrinti dirvos derlingumą, būtina ją ne tik tręšti, bet ir tinkamai prižiūrėti: „Dirvoje visada turi būti kas nors augti, nereikia įdirbti dirvos per giliai, o perkasant dirvožemį, reikėtų neperkelti viršutinio sluoksnio į apatinį ir atvirkščiai. Taip pat svarbu saugoti dirvą nuo erozijos, suslėgimo, druskingumo didėjimo ir pan.", - keliais patarimais dalijasi specialistas.