Paprikų auginimas
Paprikos kaip agrokultūra auginamos 6 tūkstančius metų. Jų tėvynė - Centrinė ir Pietų Amerika, kur šie augalai auginami kaip daugiamečiai. Pasiekusios Europą kartu su Kolumbu, jos kurį laiką buvo auginamos daugiau kaip dekoratyvinis augalas. Iš čia paplito į Indiją kartu su portugalais, vėliau per Turkiją pateko į Vengriją. Dažniausia paprikos siejamos su Vengrija, o Segedo regionas, kur jų užauginama daugiausia, kartais pavadinamas paprikų sostine. Vengrai paprikas vartoja beveik su visais patiekalais, ruošia labai įvairiai. Paprikų rinkimo laikotarpiu Vengrijos kaimai pražysta - daugybė džiovinamų paprikų virtinių papuošia džiovyklas.
Paprikos turi labai daug naudingų medžiagų, vitaminų.Vitamino C yra 270 mg% žaliuose vaisiuose ir 480 mg% prisirpusiuose, vitamino A 9-12 mg%. Užtenka 20-50 g paprikų, ir gausite visos dienos šių vitaminų normą. P vitamino yra 70-380 mg 100 g šviežios paprikos, karotino0,5-16 mg, B grupės vitaminų (0,02-0,09 tiamino, 0,02-0,1 mg riboflavino), folio rūgšties 1,3-2,9 mg 100 g sausos masės). Specifinį aromatą suteikia eteriniai aliejai. Aitriosiose paprikose esantis kapsacinas skatina skrandžio sulčių išsiskyrimą, naikina kenksmingas bakterijas skrandyje, žarnyne ir burnos ertmėje, skatina energijos gamybą organizme - degina riebalus. Raudonai paprikas nudažantis liuteolinas padeda sergantiesiems širdies ir kraujagyslių ligomis, stabdo vėžio vystymąsi.
Aitriosios ir saldžiosios paprikos skiriasi tik kapsacino kiekiu. Saldžiosiose paprikose kapsacinui neleidžia kauptis recesyvinis genas.
Sėklos sėjamos nuo vasario vidurio iki kovo vidurio, skaičiuojant apie 55-60 dienų nuo pasėjimo iki daigų išsodinimo. Ilgiau laikyti sodinukų negalima, jie bus peraugę. Išdygsta paprikos negreitai, tik po 12-15 dienų. Sodinimo laiką reikėtų skaičiuoti prognozuojant kokia temperatūra gali būti šiltnamyje ar lauke. Anksčiau pasodinti daigeliai dėl šviesos trūkumo gali išstypti, jie bus plonyčiai ir greitai lūš, jiems reikėtų papildomo apšvietimo. Anksčiau sodinami turint šildomą šiltnamį.
Geriausia naudoti lengvą žemę, darant mišinį iš komposto, derlingos humusingos žemės, durpių ir smėlio santykiu 5:2:2:1 arba tam tikslui paruoštą gruntą.
Žemė sėjant turi būti drėgna, šilta. Dėžės turi stovėti 22-25 laipsnių temperatūros patalpose.
Parduodamos sėklos dažniausiai būna beicuotos ir prieš sodinimą papildomo apdirbimo joms nereikia. Nebeicuotas sėklas reikėtų palaikyti silpname (1 %) kalio permanganato tirpale 20 minučių. Sėklos perplaunamos ir sėjamos į dėžes. Siekiant neprarasti drėgmės, dėžės uždengiamos plėvele, kuri nuimama kasdien laistant gruntą. Plėvelė nuimama daigams išdygus.
Sėklos sodinamos į dėžutes 1 cm gyliu, atstumai tarp eilių 3-4 cm, tarp sėklų 0,5 cm. Pasėjus žemę lengvai suspaudžiame, sėklos taip geriau įsisavins drėgmę. Vėliau daigus reikės pikuoti. Galima iš karto paprikas sodinti į kiekvienam skirtą dėžutę, taip šaknys būna 1,5 karto didesnės.
Daigams išdygus, temperatūrą 3-4 dienoms reikėtų sumažinti iki 18 laipsnių, vėliau vėl laikyti apie 25 laipsnius. Pikuojama užaugus pirmąjai tikrųjų lapų porai (apie 20-25 dienos po pasodinimo), į tą patį gylį kaip ir augo. Naudojamos 8-10 cm skersmens dėžutės.
Daigai tręšiami 2-3 kartus kas 10-12 dienų. Pirmą kartą tręšiama išaugus dviem tikriesiems lapams, pikuojant tai daroma ne anksčiau kaip po 10-15 dienų. Išsodinant į auginimo vietą daigai būna 30-35 cm aukščio, turi 15-18 lapų, keletą išsiskleidusių žiedų. Prieš sodinimą gausiai palaistoma.
Daigai formuojami, nes nuo to priklausys paprikų derlius. Užaugus 9-12 lapeliams, susidaro žiedas, kurį reikia pašalinti, nes kitaip derlius bus ankstyvas, blogiau formuosis lapai. Visos atšakos žemiau žiedo pašalinamos.
Prieš išsodinant daigus reikėtų užgrūdinti išnešant kuriam laikui į lauką. Daigai neturi būti laikomi žemesnėje negu 13 laipsnių temperatūroje.
Paprikų auginimas
Paprikoms reikia geros struktūros, drėgnų (bet ne šlapių) priesmėlio arba priemolio, derlingų ir gerai sukastų purių dirvų. Dirvai ruošiant nenaudokite šviežio mėšlo, paprikoms labiau patinka kompostas. Jei dirva priemolio, ją reikėtų pagerinti į 1 kvadratinį metrą įterpiant kibirą perpuvusių pjuvenų, kibirą perpuvusio mėšlo arba komposto, du kibirus durpių. Sunkesnei molio dirvai papildomai derėtų įterpti kibirą stambiagrūdžio smėlio ir kibirą pjuvenų. Papildomai į tą patį plotą įterpiama stiklinė medžio pjuvenų, 20 g (šaukštas) superfosfato, kalio sulfato, karbamido.
Gerai, jei pirmiau čia augo agurkai, kopūstai, aguročiai, moliūgai, svogūnai, morkos, pupelės (išskyrus pupas), negalima auginti po pomidorų, bulvių, baklažanų. Augalai išsodinami į gruntą, kai vidutinė paros temperatūra pasiekia 13-15 laipsnių, gegužės pabaigoje, birželio pradžioje. Atvirame grunte parenkama saulėta, be vėjų vieta. Gali būti nedidelis pavėsis dalį dienos. Pirmomis savaitėmis verta paprikas uždengti plėvele.
Atstumai priklausomai nuo augalo veislės, dažniausia tarp augalų paliekama 30-50, tarp eilių 50-60 cm. Karštu oru išsodinti nerekomenduojama. Paprikos nemėgsta įgilinimo, sodinama ne giliau pirmųjų tikrųjų lapų į iš anksto paruoštas ir palaistytas duobutes. Šaknys turi būti įkastos, kad neapdžiūtų viršutinės.
Augant paprikos formuojamos, paliekant 2-3 ataugas virš pagrindinio išsišakojimo (ten, kur buvo pirmasis žiedas), kiekvienoje ataugoje pašalinama atauga virš antro lapo, likus mėnesiui iki vegetacijos pabaigos.
Optimali vaisių užsimezgimo temperatūra 17-18 laipsnių naktį ir 23 laipsniai dieną. Esat daugiau negu 30 laipsnių, ima kristi žiedeliai ir pradeda aktyviai augti žalioji masė. Optimali grunto temperatūra 20 laipsnių, oro drėgmė 70-80 laipsnių. Laistoma 2-3 kartus per savaitę, geriausiai iš ryto. Laistoma prie stiebo. Geras dirvos sudrėkinimas padeda augalui iškęsti karščius. Mulčiavimas ir lašelinis laistymas gali padidinti paprikų derlių. Tinka minkštas ir lengvas mulčias - smulkiai supjaustyta žolė ar šiaudai.
Paprikos mėgsta purią dirvą. Purenami tarpueiliai ir atsargiai prie šaknų, nes jos yra negiliai (6-8 cm). Dėl tos pačios priežasties piktžoles, ypač netoli stiebo, reikėtų rauti rankomis.
Nereikėtų šalia sodinti saldžiųjų ir aitriųjų paprikų, nes gali apsidulkinti gretimai augančios paprikos žiedadulkėmis ir saldžiosios paprikos įgaus kartumo. Žydėjimo metu galima lengvai papurtyti, kad geriau apsidulkintų.
Kas 10-15 dienų apžiūrimi krūmai, pašalinant nesveikus lapus ir vaisius. Aukštaūgių veislių paprikos tvirtinamos prie atramų.
Paprikų vaisius - tai daugiasėklė įvairaus dydžio, formos ir spalvos uoga. Paprikų vaisius rekomenduojama nupjauti, o ne nuplėšti.
Paprikų ligos
Paprikos serga tomis pat ligomis kaip ir pomidorai. Nuo daugumos ligų galima apsisaugoti auginant ligoms atsparias veisles ir taikant teisingą agrotechniką.
Tabako mozaikos virusas (Tobacco mosaic virus) pirmiausia pažeidžia kelis lapus tipiniu šviesesniu tinklu per lapo gyslas. Laikui einant pažeidžiami visi lapai, augalas nustoja augti. Vėliau ant stiebų ima rastis tamsios juostos, nekrozės, mažėja vaisiai. Liga dažniausiai persiduoda per sėklas, tačiau gali ir nuo apsikrėtusių likučių dirvoje. Virusą gali pernešti erkės ir vabzdžiai, galima perduoti per įrankius. Būtina naudoti sveikas sėklas, atsparius ligai hibridus, šalinti užkrėstus augalus. Sėklas galima palaikyti 2% natrio hidroksido arba 10 % natrio fosfato tirpale.
Viršūnių puvinys
Vaisiaus viršuje pasirodo vandeninga tamsiai žalia dėmė, kuri sparčiai tamsėja ir užima daugiau kaip pusę vaisiaus. Po kurio laiko pažeistos vietos sudžiūna, susitraukia. Liga vystosi esant aukštoms temperatūroms, mažam oro drėgnumui ir trūkstant kalcio. Geriausia ligos profilaktika - tinkamas laistymas. Aktyviojo vaisių augimo laikotarpiu krūmeliai purškiami 1 % kalio salietros arba kalio chlorido tirpalu (1-2 kartai per savaitę). Papildomas tręšiama kalcio salietros tirpalu (40 g: 10 l), skiriant stiklinę mišinio augalui.
Stiebų puvinys
Lapai ima vysti, stiebo apačioje atsiranda pilkos ir juodos dėmės. Vario preparatais purškiami augalai, pašalinami augalų likučiai. Profilaktikai svarbi sėjomaina, atsparių veislių parinkimas, piktžolių naikinimas.
Juodoji kojelė
Pasirodo ant daigų. Stiebo apačia suminkštėja, tamsėja ir susitraukia, augalas žūva. Dažniausiai vystosi nevėdinamuose šiltnamiuose ir susidarant plutelei dirvos paviršiuje. Užsikrėtę daigai išsodinti greitai žūna. Padės sėklų dezinfekcija, dirvos dezinfekavimas, teisinga agrotechnika.
Sausligė (alternariozė)
Ligai vystytis padeda karšti orai su periodiškais lietumis. Pradžioje ant apatinių, o vėliau ir viršutinių lapų susidaro didelės, dažnai koncentriškos rudos dėmės. Po kurio laiko lapai apmiršta. Ant vaisių susidaro juodos dėmės, dažniausiai prie kotelio. Pažeidžiami daigai ir suaugę augalai. Geriausia vystymosi temperatūra 13-16 laipsnių. Liga pernešama per sėklas ir augalų likučius, augant gali patekti ant kitų augalų per lietaus, laistymo vandenį, pernešama vėjo. Svarbu išlaikyti sėjomainą, paprikų nesodinti į vietą, kur buvo auginti pomidorai ir paprikos, išlaikoma 3-4 metai.
Šviesmargė, septoriozė - grybelinė liga, kuri pažeidžia paprikas tiek šiltnamiuose, tiek atvirame grunte. Pažeidžia lapus, stiebus ir vaisius. Liga pasireiškia purvinai pilkomis dėmėmis (2-3 mm), tamsiu apvadu ir daugybe tamsių taškelių. Stipriai išplitus ligai dėmės susilieja, padengia visą lapą, lapai gelsta ir sudžiūna. Patogenas lieka ant užkrėstų augalų liekanų, persiduoda sporomis. Vystosi esant 77-94 proc. oro drėgmei, temperatūra 15-27 laipsniai. Renkamasi ligai atsparios veislės, taikoma sėjomaina.
Fuzarinis ir verticilinis vytuliai pažeidžia paprikas visose vystimosi stadijose, tačiau labiausiai pakenkia vaisių užsimezgimo laikotarpiu. Daigai geltonuoja, vysta lapai, suaugusių augalų, pradedant nuo apatinių, vysta lapai, kol nuvysta pats augalas. Lieka augalų liekanose, į augalą patenka per šaknis, pažeisdamas kapiliarinę sistemą. Augalas žūsta nuo toksinų ir kapiliarų užsikimšimo. Galima užkrėsti per augalines liekanas, užterštą gruntą, nešvarius dirvos apdirbimo įrankius, sėklas, laistymo vandenį ir lietų.
Trūkstant kalio, lapai susisuka arba apdžiūna. Trūkstant azoto, lapai tampa matiniai pilko atspalvio arba šviesūs ir smulkūs. Fosforo trūkumą rodys pamėlusi ar violetinė lapų apačia, pakilę ir prie stiebo prigludę lapai. Trūkstant magnio lapai įgauna marmurinį atspalvį. Jei azoto bus per daug, tai pradės kristi žiedai ir užuomazgos.
Straipsnio šaltinis: 