Rožių sodinimas rudenį

Sodinukai plikomis ir suvyniotomis šaknimis

Dvimečius rožių sodinukus plikomis šaknimis geriausia sodinti (persodinti) rudenį nuo rugsėjo galo iki prasidedant gruodui. Rudenį pasodintos rožės iki šalčių dar spėja „įsikabinti", o pavasarį vos tik dirvos temperatūra pakyla iki 5 °C jau pradeda vegetuoti. Vasarą jos pasitinka sustiprėjusios ir pasiruošusios žydėti.

Žinoma, galima sodinti ir pavasarį, tačiau reikėtų nevėluoti ir sodinti kaip įmanoma anksčiau - vos tik baigiasi pašalas, šiek tiek pradžiūva dirva ir praeina didesnių naktinių šalnų pavojus.

Geriau rožių įsigyti suvyniotomis šaknimis. Tada galima keletą dienų palūkėti, kol turėsite laisvo laiko jas pasodinti, bet nereikia pamiršti, kad ilgai laikant nepasodintą augalas pradeda vegetuoti, todėl jam gali pradėti trūkti drėgmės ir maisto medžiagų. Pasodinus tokias ilgai laikytas rožes joms reikės kur kas daugiau priežiūros.

Sodinukai vazonuose

Šiuos sodinukus galima sodinti visus metus, išskyrus žiemą. Kad įsitikintumėte, ar gerai išsivysčiusi šaknų sistema, reikia augalą pakelti paėmus už stiebo. Jei keliasi su visu vazonu, vadinasi šaknys yra gana geros.

Kaip ir kur sodinti

Vieta rožynui turėtų būti gerai apšviesta, bent pusdienį saulėta, erdvi.

Dirva turi būti derlinga, puri, giliai įdirbta. Rožėms labiausiai tinka priemolis arba priesmėlis. Nederlingą ar supuolusią žemę reikia pagerinti kompostu, perpuvusiu mėšlu. Jei žemė labai sunki, dar reikėtų įmaišyti ir smėlio ar žvyro. Jei žemė labai nederlinga, dar galima įberti porą saujų mineralinių trąšų. Vis dėlto tokiu atveju trąšų reikėtų įmaišyti prieš porą savaičių. Pertręšti mineralinėmis medžiagomis sodinukai blogiau prigyja. Iškasus gilesnę duobę į dugną galima įdėti sluoksnį pastovėjusio mėšlo, bet būtinai reikia užberti geroką sluoksnį paruoštos žemės, kad šaknys jokiu būdu nesiektų mėšlo.

Duobė kasama erdvi, kad laisvai tilptų šaknys, būtinai gili, kad sodinuko skiepijimo vieta apie 5 cm (per tris pirštus) atsidurtų po žeme.

Šaknis reikėtų tik šiek tiek patrumpinti išsaugant kaip įmanoma daugiau smulkių šaknelių. Taip pakirpus skatinamas naujų smulkių šaknelių vystymasis, nes šios yra svarbiausios augalo maitintojos ir turi didžiausią reikšmę augalui prigyjant. Prieš sodinant sodinukus reikia gerai „pagirdyti", t. y. pamerkti kelioms valandoms į šaknų augimą skatinantį tirpalą, kurio galite įsigyti mūsų parduotuvėse, arba tiesiog į paprastą vandenį. Užberiant žemėmis sodinuką reikia papurtyti, kad užsipildytų visi tarpai, neliktų oro ir nedžiūtų šaknys. Žemę šiek tiek primindyti, apie augalą iš žemių padaryti „dubenėlį" ir gausiai palieti, kad žemė gerai sudrėktų ir apliptų šaknis.

Sodinuko skiepijimo vieta turi atsidurti po žeme! Sodinant vėlyvą rudenį sodinukus galima iš karto apkaupti žiemai supilant iki 20-30 cm aukščio kauburėlį iš sausų durpių ar purios žemės. Jei sodinsite anksčiau arba prognozuojamas vėlyvas ruduo, apkaupti reikėtų prieš pat šalnas, bet iki prasidedant didesniems šalčiams. Antžeminę rožių dalį artėjant šalčiams reikia pridengti eglišakėmis. Jos sulaiko sniegą ir apsaugo augalus nuo žalingų saulės spindulių žiemos pabaigoje ir ankstyvą pavasarį. Anksti pavasarį eglišakės sudaro pavėsį ir stabdo pernelyg ankstyvą vegetaciją. Kol neišėjęs pašalas, nubudusių rožių antžeminė dalis pradeda vegetuoti, bet iš sušalusios žemės dar negali paimti drėgmės, todėl gali žūti nudžiuvusios. Tad eglišakių nuimti nereikėtų skubėti. Tai patartina daryti palaipsniui ir geriausia apniukusią dieną, kad jaunų lapelių nenudegintų saulė.

Ankstesniais metais pasodintas rožes taip pat reikia apkaupti ir uždengti eglišakėmis arba kita orui laidžia medžiaga. Tam nenaudokite tų pačių lysvių žemės, nes taip galite apnuoginti šaknis. Geriausias laikas rožes visiškai uždengti žiemai, kai laikosi pastovi apie -5 °C temperatūra.

Nepamirškite - per anksti apdengtos rožės gali iššusti!