Šilauogė – neatrasta sodo gėrybė
Šilauogė - tai viso pasaulio sodus užkariavusi uoga. Nors Lietuvoje šios uogos nėra naujiena - pradėtos auginti dar prieš daugiau nei 40 metų, jos nėra dažnai sutinkamas augalas mūsų soduose. O veltui: šilauogės itin vertinamos ne tik dėl savo puikaus skonio bei naudos žmogaus organizmui, bet ir paprastos priežiūros. Taigi, ieškantiems naujovių savo sodui, šilauogės - vienas puikiausių pasirinkimų.
Šilauogėse esantys antioksidantai (tokie kaip antocianinai, vitaminai A, B, C ir E, varis, selenas, cinkas, geležis) stiprina imuninę sistemą bei neutralizuoja laisvuosius radikalus, kurie sukelia ligas ir organizmo senėjimą, lėtina regėjimo silpnėjimą, padeda išgydyti ir išvengti neurologinių bei širdies sutrikimų, apsaugo nuo Alzhaimerio ir daugelio kitų ligų. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad šilauogės gali užkirsti kelią net kelių rūšių vėžio susirgimams, o savo naudingumu vaisius ir daržoves lenkia net 5-6 kartus. Be to, ši uoga nesukelia alerginių reakcijų, tad tinkama mažiesiems.
Sodinimas ir priežiūra
Sėklų ir kitų sodo / daržo prekių parduotuvių tinklo „Žalia stotelė" produkto vadovė Gražina Anusevičienė pabrėžia, kad norint užsiauginti sėkmingą šilauogių derlių, reikėtų laikytis kelių svarbių taisyklių:
1. Vieta ir gruntas: šios uogos mėgsta saulę, pavėsyje - jos yra blogesnio skonio, o ilgainiui nustoja derėti. Geriausiai tinka purūs, 4,3-4,8 pH rūgštingumo specialiai paruošti durpių substratai Šilauogės yra ilgaamžiai augalai, todėl esant aukštiems gruntiniams vandenims ar pavasarį užliejamose vietose reikia įrengti drenažą , kad neužmirktų šaknys. Pati dirva turėtų būti gerai įdirbta, būtų puiku, jei metus joje būtų buvęs pūdymas, išnaikintos piktžolės.
2. Sodinimas: sodinukai (geriausia rinktis iš vazonėlių su gerai išsivysčiusia šaknų sistema) sodinami maždaug 60 cm gylio duobėje, kurios didžioji užpildoma specialiu durpių substratu rūgščiamėgiams augalams. Augalas sodinamas tame pačiame lygyje kaip augo vazonėlyje. Jokiu būdu negalima užžerti stiebš, kad neprasidėtų puvimas. Pasodintą augalą būtų gerai pamulčiuoti, tam taip pat geriausiai tinka tas pats durpių substratas. Specialistė pataria nepagailėti pinigų ir įsigyti stimuliatorių, kuris pagerina sodinukų prigijimą ir palengvina tolimesnį jo gyvenimą.
3. Priežiūra: šiems augalams labai svarbi tinkama drėgmė. Jos trūkumas, ypatingai pirmus mėnesius po pasodinimo, gali padaryti labai daug žalos, tuo tarpu užsistovėti vanduo gali ne ilgiau nei keletą valandų, nes kitaip krūmas gali „prigerti". Augalams tręšti taip pat geriausia naudoti specialiai tam augalui skirtas trąšas. Lapų geltonavimas signalizuoja apie azoto ir geležies trūkumą (šių medžiagų trūksta dažniausiai), paraudę ar parudavę kraštai praneša apie fosforo, kalio arba magnio trūkumą. Labai svarbus ir krūmo genėjimas: ant krūmo turėtų būti po 2-3 vienmečius, dvimečius, trimečius ir keturmečius stiebus. Vyresni stiebai blogai dera, tad juos reikia šalinti.
Šilauogės pradeda derėti jau kitais metais po pasodinimo, bet Gražina Anusevičienė pataria pirmaisiais metais leisti krūmeliui sustiprėti ir derlių atidėti nuskinant žiedus. Maždaug 5-6 metų amžiaus krūmai jau gausiai dera (1,5-2 kg iš vieno žemaūgio krūmo, o kai kurios veislės gali atnešti ir 9 kg derlių). Labai ankstyvų veislių derlius ima nokti liepos mėnesio viduryje, vėlyviausių veislių uogos skinamos net ir rugsėjį iki pat stipresnių šalčių.
Veislės pasirinkimas
Šilauogių veislių yra gana daug - pasaulyje skaičiuojama daugiau nei 400. Jos skiriasi krūmų augumu, atsparumu šalčiams, derlingumu, uogų dydžiu, spalva, odelės tvirtumu ir, žinoma, skoniu. Pasak Gražinos Anusevičienės, mūsų klimato sąlygomis geriausiai rinktis ankstyvos arba vidutinio ankstyvumo veislės šilauoges, nes vėlyvosios ne visos spėja iki šalnų sunokti.
Norintiems sulaukti ankstyvo derliaus, patariama rinktis veisles „Chanticleer", „Duke", „Puru" ir „Early Blue", kurių vaisai sunoksta maždaug liepos viduryje. Šių veislių krūmų aukštis 1,2-1,5 m, uogos vidutinio dydžio, šviesiai mėlynos spalvos. Taip pat prie ankstyvųjų priskiriama veislė „Collins", kurios krūmas stiprus, šakos auga stačiai, o uogos didelės ir skanios.