Špinatai - vienmečiai balandinių šeimos dvinamiai augalai.
Manoma, kad špinatų gimtinė - Mažoji ir Vidurinė Azija, Persija. Europą špinatai pasiekė viduramžiais per Ispaniją. Labai vertinga daržovė, o Prancūzijoje vadinama daržovių karaliumi ir skrandžio šluota.
Vertinami už lapuose esančias naudingas medžiagas. Teigiama, kad reguliariai valgant špinatų stabdomas piktybinių auglių vystymasis. Špinatai plačiai naudojami dietologų ir vaikų maistui, nes juose gausu beveik visų žinomų vitaminų, mineralinių druskų, ypač geležies. Jie lengvai įsisavinami. Šviežias špinatas turi 2,3 proc. baltymų, 1,7 proc. angliavandenių, 0,3 proc. riebalų, 0,6 proc. ląstelienos ir 93,3 proc. vandens. Daug provitamino A (karotino), vitamino C ir B grupės vitaminų.
Naudinga valgyti sergant nervų sistemos ligomis, išsekimu, mažakraujyste, anemija, hipertonija, cukriniu diabetu, gastritu. Rekomenduojama špinatais maitinti sveikstančius po sunkios ligos. Pasižymi laisvinamuoju, šlapinimąsi skatinančiu priešuždegiminiu poveikiu. Nerekomenduojama tiems, kurie serga šlapimo sistemos, inkstų, tulžies akmenų ligomis ir podagra.
Špinatai prėsko skonio. Kulinarijoje dažniausiai naudojami pertrinti - sriuboms ar salotoms. Puikiai dera su kiauliena, muskato riešutais, sūriu, kedrų riešutėliais, pomidorais. Kartu su citrinomis primins rūgštynes.
Maistui naudojami švieži lapai, kol nepradėjo augti stiebas. Stiebui formuojantis augalas ima kaupti rūgštynių rūgštį.
Špinatai auginami gerai įdirbtoje, derlingoje žemėje. Geriausiai tinka gerai drėgmę laikantis, tačiau neįmirkęs humusingas priemolis. Smėlingoje dirvoje špinatus reikės gausiai laistyti. Špinatams reikalingos neutralios dirvos (5,5 pH). Geriausia sodinti po organinėmis trąšomis tręštų daržovių: bulvių, kopūstų. Špinatai į tą pačią vietą sodinami po 3 metų. Ankstyvam ir vėlyvam derliui parenkamas šviesus plotas, apsaugotas nuo šiaurės ir rytų vėjų, tiks su nuolydžiu į pietinę pusę.
Ruošiama dirva iš rudens, giliai sukasama, įterpiama 1 kv./m 30 g
superfosfato ir 15 g kalio chlorido. Jei dirva rūgšti, reikėtų kalkinti. Pavasarį į 1 m2įterpiama apie 30 g amoniako salietros, 5 g kalio chlorido arba kompleksinės trąšosdaržovėms, kuriose yra daugiau kitų špinatams reikalingų mikroelementų. Kalio trąšų reikėtų nepadauginti, nes nuo kalio trąšų špinatų stiebai labai greitai auga ir medėja.
Derlius imamas tada, kai užauga 5-6 lapai. Apatiniai lapai skabomi arba nupjaunamas visas augalas prieš imant formuotis žiedynui. Špinatai iš karto naudojami, gali būti konservuojami ar šaldomi. Surinkti galima 1,5-2 kg lapų iš 1m2. Nuėmus ankstyvą derlių, į tą pačią vietą galima pasėti agurkus ar pomidorus.
Straipsnio šaltinis: